Baltas korundo smėlis, balti korundo milteliai, rudi korundai ir kiti abrazyvai yra gana įprasti abrazyvai, ypač balti korundo milteliai, kurie yra pirmasis pasirinkimas poliravimui ir šlifavimui. Jie pasižymi monokristalio savybėmis, dideliu kietumu, geru savaiminiu galandimu ir šlifavimo bei poliravimo savybėmis. Tokie privalumai kaip pranašumas buvo naudojami ir skatinami įvairiose pramonės šakose. Taigi, kaip pasirinkti poliravimo metodą?
Abrazyvų pasirinkimas
Abrazyvas yra pagrindinė šlifavimo proceso pjovimo medžiaga. Ji tiesiogiai atlieka pjovimo darbą ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis šlifavimo disko šlifavimo efektą. Abrazyvas turi būti rudasis korundas, pagamintas „Xinli“ dilimui atsparaus metalo. Jo gaminiai pasižymi dideliu kietumu, atsparumu karščiui, terminiu stabilumu ir cheminiu stabilumu, taip pat turi būti tam tikru tvirtumu, kad atlaikytų tam tikrą šlifavimo jėgą.
Abrazyvinių medžiagų parinkimo principas
Šlifuojant didesnio tempiamojo stiprumo medžiagas, naudokite didesnio tvirtumo korundo abrazyvus. Šlifuojant mažo tempiamojo stiprumo medžiagas, rinkitės trapius silicio karbido abrazyvus.
Be ruošinio medžiagos tempiamojo stiprumo, pagrindinis abrazyvo pasirinkimo kriterijus yra ir ruošinio medžiagos kietumas. Paprastai abrazyvo kietumas turėtų būti 2–4 kartus didesnis nei ruošinio medžiagos kietumas. Priešingu atveju, mažesnio kietumo abrazyvo grūdeliai greito pjovimo metu greitai pasivuoja ir praranda pjovimo gebą, dėl to sumažėja disko patvarumas, paveikiamas pjovimo efektyvumas ir negalima garantuoti apdorojimo kokybės. Todėl kuo didesnis ruošinio medžiagos kietumas, tuo didesnis turėtų būti ir abrazyvo kietumas.
Abrazyvinių savybių pasirinkimas
Taip pat reikėtų atsižvelgti į galimas chemines reakcijas šlifavimo proceso sistemoje. Šlifavimo sąlyčio srityje abrazyvai, rišikliai, ruošinio medžiagos, šlifavimo skysčiai ir oras yra linkę į savaimines chemines reakcijas dėl katalizinio šlifavimo temperatūros ir šlifavimo jėgos poveikio. Naudojant plieną, šlifuojant plieną, abrazyvas dilsta greičiau nei korundo abrazyvas. Pagrindinė to priežastis – stipri cheminė reakcija tarp silicio karbido abrazyvo ir plieno.
Be to, renkantis abrazyvą, reikėtų atsižvelgti ir į jo terminį stabilumą. Šlifuojant kai kurias sunkiai šlifuojamas medžiagas, kiti nelaimingi atsitikimai įvyksta, kai šlifavimo zona linkusi generuoti aukštesnę temperatūrą.